Sala, kurioje auga super medžiai – SINGAPŪRAS 2 🤘🤘

‘Dabar žinau kodėl jūs norėjote gyventi Singapūre‘ – nutarė Luka po keletos dienų ‚stop over‘ blizgančiame viešbutyje. Žinote, po dviejų metų gyvenimo ‚finka style‘ greičiausiai ir ne toks blizgantis viešbutis atrodytų WOW. Singapūro prabanga, spalvotos švieselės sutemus ir baseinas, kuriame nesuvokiamai šiltas vanduo + VISADA besišypsantys patarnautojai non-stop ieškantys galimybės svečią pamaloninti…ECH, ir nereikia apsimesti, kad jums to niekuomet nesinori 😎
IMG_6107_maza.jpgViešbučio restoranas ‚Colony‘ primena britų valdymo laikus, nuotraukose munduruoti kareiviai, nuogi vietiniai, bitų karalienė ir jos naujos teritorijos… Kartais pasimetu bandydama suprasti KĄ nori pasakyti padavėjas, nors visi kalba angliškai, akcentai – įvairūs kaip ir mūsų odos atspalviai. Vietiniai namuose dažnai kalba mandarinų (ar kitu kiniečių dialektu), malajų ar tamilų kalbomis, todėl pvz. žodis ‚herb‘ skamba visaip kaip tik ne taip, kad jį suprastum (na bent jau ne iš pirmo karto). Bet kodėl australai nesupranta mano TOBULAI ištarto ‚flat white‘… visgi lieka paslaptis 🧐

70477389_10157664077173980_70446659179380736_n.jpg
jo..

Apie Singapor‘ą (čia iš dainos) rašiau išsamiau pirmoje dalyje “Sala, kurioje auga Super Medžiai“, – tai nesikartosiu. Šį kartą mes tiesiog LEPINOMĖS gausybe Azijos skonių, kurie randami bet kuriame ‚food court‘ ar restorane, žinoma žiūrėjome lazerių šou Marina bay, aplankėme gėlių pavilioną – patekusį į 2015-ų metų Gineso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje šiltnamis! ir fantastišką debesų mišką (gardensbythebay.com.sg) šalia nepakartojamų dirbtinių medžių, mirkom baseine ir DAR KARTĄ pabuvojome naktiniame zoologijos sode, kuris ir VĖL nenuvylė. Tiesa, vienas takas ten buvo BE TIKRŲ ŽVĖRIŲ, vadinosi Singapore Rainforest Lumina ir mums labai patiko. Pati mintis išnaudoti naktį nenaudojamas erdves interaktyviam šviesų ir projekcijų pasivaikščiojimui yra puiki, o ir išpildyta super fainai, įtraukė tiek vaikus, tiek suaugusius. Aš pvz. per tą pasivaikščiojimą tapau BEŽDŽIONE, argi ne keista?! Šalia dar šokavo ūdra, baltasis tigras ir žvynuotis (parenkama pagal asmenines savybes/stiprybes..

70195580_10157663711233980_2001928305850187776_o.jpg
 jūs pagalvojote apie maivymąsi… atleidžiu 😉

Nespėjome tik į varlių fermą, bet ten labiausiai norėjau aš, todėl teko pakeisti pageidavimą baseino lankymu. Labai neprotestavau. Tokių tingių dienų senai nebuvo, ir nepamirškim laiko skirtumo teikiamų ‚PRIVALUMŲ‘ – juos sąžiningai išgyvenam.
Pakeliui į naktinį zoo, kol taxi žagsėjo per kamščius, visos trys nulūžom ant galinės sėdynės. Aš pramiegojau ir taxisto kurtinantį riaugėjimą, TO gero čia pasitaiko, bet spjaudyt ant žemės tai nespjaudo niekas, mačiau tik į viešą šiukšlinę pučiant snarglį..
Stotelėje prie naktinio zoo stogu binzinėjo beždžionė (vietinė giminaitė) ir masė žmonių traukė ten pat kur ir mes. Štai su MASE žmonių čia privalu susitaikyti, ir nors spalvotos Singapūro švieselės mane kas kartą suvilioja, nežinau kaip mum sektųsi čia gyventi ilgesnį laiką.
IMG_6147_maza.jpgSugrįžti norėsiu, visgi tas miestas-valstybė LABAI pakeliui, ypač kai atidarė JEWEL pavilioną oro uoste. Ar esate girdėję, kad kas nors NORĖTŲ važiuoti į oro uostą anksčiau, nei reikalauja skrydis? ŠTAI, šekitės, Singapūras ir čia pasižymėjo 🤩
Šį kartą mes neturėjome pakankamai laiko patirti visą ką siūlo JEWEL, bet po trumpo apsilankymo visų akys žibėjo pasiūlymu – gal skrendant į Lietuvą stabtelėkim dienai, kad galėtume neskubėdami pasigrožėti dirbtinai sukurtu žaliuojančiu stebuklu viduryje oro uosto, praeiti veidrodžių labirintu, virvių keliu šalia MILŽINIŠKO krioklio ištakų ir dar tą ir aną?!
69950523_10157663722813980_1458697161465135104_o.jpgFaina, Singapūras nesiliauja stebinti ir žavėti. Tiesa, manęs jis NENORĖJO ir paleisti. Įvažiuojant pasų kontrolė nuskanuoja atvykėlių pirštų antspaudus, išvykstant – taip pat. O štai aš – TOBULAS NUSIKALTĖLIS, pirštų antspaudų beveik nepalieku.. Kada bereikėtų skanuoti išskirtinius mano pirštų vingius, jie būna sunkiai randami.. Tenerifėje pastoviai stovėdavau už baseino vartelių (ten taip pat įėjimas skanuojant nykščius)… Taigi, visa mano chebra praėjo automatinius išvykimo vartus, o aš likau KITOJE PUSĖJE. Po trijų bandymų prižiūrėtojas nuvedė mane pas garbingesnius pareigūnus su, matyt, geresniu skaneriu, bet deja, iš ten kopiau dar aukščiau, BLYN, penkiolika minučių maigiau pirštus and trečio lygio skanerio, kol galiausiai ilgai žiūrėjęs į ekraną pareigūnas mane praleido, o dar kvepalus PRIVALĖJAU nusipirkti, tai tik leki leki žmogus..

69977427_10157663710493980_3820300932218880000_o.jpg
čia, matyt, apie mane – ne viskas YRA matoma

Pabaigai – viešbutis rūpindamasis mūsų pasibuvimo kokybe nutarė GRĄŽINTI vienos nakvynės mokesčius, nes baseinas dvi dienas buvo uždarytas 😭 ir prie to dar suteikė galimybę mėgautis nemokamu maistu VISO pasibuvimo metu. Turiu pasakyti, kad to baseino tikrai norėjome daugiau, bet, eina sau, galiausiai papirko tas RŪPESTIS ir, manau grįžime pas juos vien dėl ‚customer service‘.

69979559_10157663712103980_7448391087120449536_o.jpg
Marijos raštelis…

Čiau, mielasis, 🇸🇬 ir G’day mūsų 🇦🇺

Kai ateina naktis – žygis į TEIDĘ ⛰

Vis dėlto naktis yra skirta miegui. Tą klaidą, kai tikėjau, kad MIEGAS tik atima laiką, kurį galėčiau panaudoti TIEKAI dalykų nuveikti, jau palikau jaunystėje ir už ją susimokėjau. Studentavimo metais už tokį nusišnekėjimą buvau apdovanota siaubinga nemiga, kuri kartais mane dar aplanko. Todėl sakau jums labai tvirtai – NAKTIS yra SKIRTA MIEGUI ir tuo metu mes taip pat gyvename, ir veikiame, ir išgyvename. Lova ir pagalvė yra šventas reikalas ir te niekas to gėrio iš jūsų neatima 😉

IMG_7847.jpg
O kuo pavirstate užmigę telieka paslaptyje…

Na o jei jau reikia atsisakyti naktinio gyvenimo sapnuose, turi būti LABAI teisinga priežastis. Štai viena tokia pasitaikė mano kelyje ir aš, nors ir nenorom, atsiplėšiau nuo pagalvės šiek tiek po pirmos valandos nakties… SUSIGRŪDAU į save bananą ir įspėjau Joną, kad iki susitikimo vietos kalnuose jam teks vairuoti BE šturmano. Bet jis šiaip įpratęs, deja, bet yra užfiksuota, kaip medaus mėnesio kelionėje į Italiją, į kurią mes išsiruošėme su smarkiai padėvėta mašina vadinama peliuku, aš miegu išsižiojusi su žemėlapiu ant kelių… Ir man NEGĖDA. Po tiekos metų, galiu prisipažinti, kad turiu begalę trūkumų (all my perfect imperfections…), nors tą video geriau sunaikinsiu…
Taigi, Jonas atvairavo į susitikimo vietą Teidės papėdėje, kur jau švietė keletas mašinų žibintų. Tamsu  ir tikrai šalta (apie 0 laipsnių, kai tuo tarpu pakrantėje apie +20). Dar bevažiuojant kelis kartus persirengiau, nes pradžioje man buvo sunku apsiprasti su penkių sluoksnių mintimi, o ir rūbai mūsų visi yra KAŽKUR. Kaip ir namai.

img_2867.jpg
Kelias irgi yra namai 😉

Iš mašinos visgi išlipu, nors beveik nei vieno žygeivio negaliu atpažinti, žibintuvėliai ant galvų dar labiau ‘balamūtina’, todėl išsijungiu ir einu už krūmų, kurių ten bemaž nėra. O tada galiausiai visi susirenka, viso – šešiolika galvų nusiteikusių užkopti į ugnikalnį Teidę (3718m) sutikti saulėtekio IR paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (kovo 11-ąją) išskleidžiant viršūnėje mūsų trispalvę. Taigi, visi žygeiviai – lietuviai ir nuo to, turiu pasakyti, man buvo smagu ir sava.

Pauliaus_1.jpg
Žygio pradžia (foto ačiū ❤ Pauliui Kavaliauskui)

Pajudam keliomis eilėmis, nes kelias pradžioje platus su mažai riedulių (tamsoje primena rupią druską) ir nesudėtinga įkalne. Tačiau grupė rauna kaip reikalas ir man, nei iš šio, nei iš to, pradeda smarkiai diegti dešinį klubą. Na taip varo, kad sukandus dantis galvoju, “velniai rautų, kas čia dabar, dar tik pradėjome, o aš vos spėju…” Situacija labai dramatiška, bet negi šauksi, kad chebra palaukite, einu per skausmą, kol neiškentus klausiu ar galim kiek lėčiau. Pasirodo galim ir pasirodo reikia sakyti, kad ir kaip ‘lūzeriškai’ galvoji, kad atrodysi…. Tas klubas, manau, žiauriai norėjo miego ir aš jo nekaltinu, o kai pradėjome kopti stačiau ir reikėjo daugiau pastangų kilnojant kojas, skausmas dingo ?*!… bet ir toliau stodavome, nes reikėdavo ko nors palaukti ar pradėdavo kiek per smarkiai kalti širdis.

Rutos.jpg
Pakeliui (foto ačiū ❤ Rūtai Avulytei-Jelagei)

Turiu pasakyti, kad kopti su didele grupe yra kitaip nei savarankiškai: turi palaukti, turi atsižvelgti, turi prisitaikyti. Žinoma, kad buvo daug greitesnių tarp mūsų, ir jiems rūpėjo kilti greičiau, bet kas man LABAI patiko, tai grupės vado Martyno Mikelėno nusiteikimas, kad viršūnę turime pasiekti KARTU. Nes šios kelionės tikslas nebuvo tik saulėtekis, esminis reikalas buvo TRISPALVĖ ir tas vienijantis jausmas, kuris nori nenori apima, nes mes visi – lietuviai, iš tos pačios bandos, taigi viens kitam savesni už chicharreros*.

55559430_574105563100199_2713863454929715200_n
Mūsiškių grupelė

Ko man trūko, tai SUSTOJIMŲ skirtų ne tik privalomai gurkštelėti vandens, kuris nešamas išorinėse kuprinės kišenėse ŽIAURIAI sušalo… bet ramiam pasižvalgymui į dangų, kur žvaigždės ir gyvybė, TEN – labai labai toli. Mes skubėjome, o norėjosi paprašyti visų išsijungti žibintuvėlius ir tyliai paspoksoti viršun, bet pati žinojau, kad tikslas kiek kitoks, todėl stengiausi priderinti ir nestabdyti. Iš tiesų, esant tokiai dideliai grupei, reikėjo išeiti dar anksčiau, kas pradžioje atrodė visai nereikalinga.

Pauliaus_2.jpg
Awwww… Žygio pradžia (foto ačiū ❤ Pauliui Kavaliauskui)

Kai šešiolikos jonvabalių vora zigzagais pasiekė 3260 metrų aukštį sužibo šilta šviesa iš Refugio de Altavista del Teide namelio. Ten galima nakvoti iš anksto rezervavus vietas, užkopti iš vakaro ir tada žiūrėti į žvaigždes kiek širdis geidžia, o paryčiais kopti aukštyn saulės pasitikti. Buvom tikri, kad visi keliautojai jau bus palikę šiltas lovas, kuriose, beje, nelabai kaip ilsisi dėl išretėjusio oro, todėl garsiai suvirtom į prieškambarį. Tualetas šilumoje, ech…kiek nedaug reikia. Ir tikrai, antrosios Trispalvės žygio grupės penketo lietuvaičių, kurie nakvojo namuke, neberadome. Jie vėliau ir pasidalino, kad miegas tokiame aukštyje nėra paprastas, nors vilku kauk.

img_4512-1.jpg
Remis – refugio ‘miegujusios’ grupelės vadas visame gražume

Po penkiolikos minučių Martyno paliepti susivyniojome termosus ir atgal į trasą . Tiesa, žygio metu visai nesinorėjo valgyti, netgi snicker‘io, kurį Jonas prasnikerino į kuprinę. Čia ne tik naktis, bet aukštis diktavo sąlygas, bet už tai grįžusi namuose atsigriebiau ir cukraus, ir šilto sultinio 😀

IMG_4504.jpg
Viens, du, išsirikiuot, – žygio vadas Martynas

Toliau keliavome statesniu šlaitu, kojų keliai dirbo ir lazdos man buvo labai į temą (turint galvoje, kad planavau jų neimti, tai labai džiaugiausi, nes dalį krūvio perkėliau ant rankų), Jonas nesiskundė, nors lipo be lazdų (antras palikome namie, nes nebuvome tikri ar jų reikės), tačiau lipant žemyn iki keltuvo žiauriai jautė kelius ir vakare netgi teko mažinti įprastą Marso prasibindzenimo trajektoriją, nes Jono kojos davė apie save žinoti. O aš, po to keisto incidento su klubo skausmu, tolesnėje kelionėje nejutau didelio diskomforto. Deguonies trūkumas pasireiškė lengvu galvos svaigimu, bet neryškiu, todėl nesiskaito. Labai džiaugiausi naujais žygio batais, kuriuos be galo nenoriai įsigijau Decathlon‘e (mes kaip įmanoma mažiname daiktų kiekį prieš išvykimą) – jokių pūslių ar nutrynimų!

1.jpg
Čia yra Teidė, ir mes užsiropštėme ant pačio viršaus! (foto iš interneto)

Taigi, dar nepasiekus keltuvo pasirodė pirmieji saulėtekio požymiai (kas nežino – Teidės viršų (ne viršūnę) – 3555 m galima pasiekti su keltuvu, o iki kraterio dar 160 m, kuriuos kopsite apie 40 minučių ir tam reikės iš anksto įsigyti leidimą, naktiniam paukščiams tai negalioja). Visi supratome, kad nespėsime stebėti ryto stebuklo nuo Teidės viršūnės, bet vistiek skubėjome. Ir truputį GAILA, nes norėjosi ramiai TAI pamatyti. Vis gręžiojomės spausdami foto mygtuką ir vėl kopėm, lyg tikėdamiesi dar kažkur suspėti.
Kaip žmogiška, ar ne?

IMG_4495.jpg
Akimirka

Nusiėmiau žibintuvėlį ir apžvelgiau pasaulį po savo kojom. Neverkiau, bet buvo labai gražu, žinot, tas žodis DIDINGA čia labai tinka. Ir aš žinau, kodėl žmonės eina į kalnus ir žinau kodėl pati mėgstu žygius ir keliones. Nes tada atsiveria kita dimensija, o ta ana, kažkur ten, kur buvo vakar, taip susitraukia, kad ir be deguonies trūkumo svaigsta galva, taip maloniai, kad sunku to išsižadėti.

Ant Teides_MM.jpg
Va… (foto ačiū ❤ Martynui Mikelėnui)

O sieros junginiai krateryje ir šalia jo – smirda, nors šilti garai, kurie kyla iš Teidės gelmių šildo ten, kur vėjas skrodžia kiaurai. Teidė yra veikinatis ugnikalnis ir jei neminėjau – trečias aukščiausias pasaulyje. Esu laiminga, kad užkopiau, kad buvau dalis LIETUVIŲ grupės, kuri išskleidė trispalvę (beje, palaimintą lietuvio kunigo atsitiktinai viešinčio saloje) ant aukščiausios Ispanijos viršūnės, kad esu LAISVA būti ir keliauti kur tik veda mane širdis ir Jonas 😀

Trispalves zygis i Teide_MM.jpg
Mes – jėga! Ačiū visiems ir Marčiui 😉

Tai štai, pasidalinau su jumis savo kelione į Teidę ir turiu pasakyti, kad dabar, kai iš apačios žiūriu į jos viršūnę, jaučiu artimą ryšį, visai kitaip, nei pirmą kartą, kai pergrūstu keltuvu užkilome ir aš pasiekiau viršų b-e f-a-z-i-ų. Aišku tai irgi patyrimas, – OP ir atsibundi iš tamsos ant betoninių grindų šalia keltuvo, bet jau ant beveik viršaus, TAČIAU daug geriau – ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO, tuomet pati kelionė tampa tikslu.

IMG_4501.jpg
Kadangi pavėlavome, tai šešėlis buvo mažesnis, nei tikėtasi, bet man – PATS gražiausias

chicharreros* – taip vadinasi tikrieji Tenerifiečiai (jie NĖRA kanariečiai…)

P.S. Ačiū organizatoriams! ❤ Casa Lituana en Tenerife (FB@lietuviunamaitenerifeje)

Sala, kurioje auga Super Medžiai – SINGAPŪRAS 🤘

Vaizdas piešais mane – fantastiškas, visai kitoks, nei jau įprastas Tenerifės finkoje (greit pripranti žmogus prie gero :D). Ir musių čia nėra. Tolumoje matyti upė, daug žalumos (tokios spalvos Tenerifės pietuose mažoka), daug dangoraižių ir dar daugiau žmonių.

IMG_0643
Singapūras dabar. Tas baltas lotosas – muziejus.
Singapore, 1950s-60s (9)
Singapūras apie 1965 m. Foto ©vintag.es

Dabar keturios valandos ryto (pas jus, brangieji), aš jau po mankštos baseine ir nerealių pusryčių (vien dėl jų vertėjo parą skristi!). Netgi buvau prigulusi į nuostabiai didelę ir minkštą lovą, bet nemiegojau. Paskutines tris paras nemiegu, tik snaudžiu, bet tai geriau nei nieko. Esu toli nuo savo namų ir mergaičių, tolimoje saloje, kuri nenustoja manęs žavėti. Šis kartas – šeštas.

panorama diena.jpg
Panorama dieną
panorama naktis.jpg
Panorama naktį. Lazerių šou belaukiant.

Singapūrą reikėtų pamatyti bent kartą gyvenime, o pajusti būtų dar geriau. Savaitės turėtų užtekti apžiūrėjimui, o naudotis miestu kaip tarpine stotele keliaujant, iš viso – puiku. Man aišku, kad aš čia dar grįšiu, jei tik pūs palankūs vėjai į mano bures. Šis miestas – sala – SIM citis (pamenate kompiuterinį žaidimą?) ir man jis LABAI patinka.
Įvairovė visame kame yra gerai, todėl Singapūras, po Tenerifės low key gyvenimo yra gaivus gurkšnis – ne tiesiogine prasme (+34, drėgmė 76%).

Čia – ŽMOGUS + TECHNOLOGIJOS + VIZIJA verčia iš koto.

O dar spalvotos gėlės ir augalai palei visą kelią nuo oro uosto, visame mieste: ant žemės, pastatuose ir ANT pastatų. Pridėkime nerealius vaisius (dar geriau nei Tenerifė) ir jų sultis, Azijos virtuvę (negaliu sustoti) ir vakarus, kai apsirengti tereikia patį orą.

IMG_0600.jpg
Žadu persivalgyti per tas dienas azijietiško maisto – manau man pavyks 😉

Trumpai: Singapūras – žinoma YRA sala, Pietryčių Azijoje, šalia pusiaujo, todėl ten VISADA karšta ir drėgna. Gyvena nepilnai 6 milijonai kinų, malajų, indų ir eurazijiečių. Pagrindinė kalba YRA anglų, taip pat kinų, malajų ir tamilų. Singapūro istorija labai įdomi, bet apie tai, kuriem rūpi, pasiskaitysite Wikipedijoje 😉

Kas manęs nepaliauja stebinti Singapūre:

MEDŽIAI, tiksliau medžiai-hibridai, medžiai-stebuklai, arba SUPER MEDŽIAI. Jie prabunda vakarais, kaip ir daugybė kitų atrakcijų Singapūre. Tuomet visas 100 ha sodas (Gardens by the Bay) aplinkui SUPER MEDŽIUS nušvinta spalvomis. Skraido gigantiški auksiniai laumžirgiai ir galybė žmonių, lyg skruzdėlės tapu-tapu traukia pailsėti ir pasigrožėti muzikos, bei šviesų spektakliu.

trip advisor
Foto iš Trip Advisor (man taip nesigauna…)

Mes su Jonu jau žinome, BŪTINA ateiti kiek anksčiau ir palaukti atsigulus po vienu iš tų hibridinių milžinų (nuo 25 iki 50 metrų) apaugusių tropiniais augalais, vijokliais ir paparčiais. Laukimas neprailgs ir šalta nebus. Aš nieko nesitiesiu ant žemės, čia viskas TAIP švaru, kaip mano virtuvės stalas Tenerifėje. O šalia žydi orchidėjos (nacionalinis Singapūro augalas ir visi Gardens by Bay YRA sudėlioti pagal šios gėlės struktūrą, nerealu, tai tikrai fantastiškas master plan).

william cho.jpg
Foto:  ©William Cho

Vis dar spėliojame su Jonu, KAIP per palyginti trumpą laiką (apie trisdešimtetį) ne koks miestukas, kuriame virė įvairios tautinės aistros, pavirto TOKIU vientisu, progresyviu ir ne-nor-ma-liai tvarkingu (pvz. KAIP kiniečiai nustojo spjaudytis kur papuola?)? Čia gi persipynę gyvena ir tarpsta daugybė tautų, ir pastoviai skatinama specialistų imigracija iš Azijos, Europos ir kitų šalių. Kaip jie VISA TAI suderina? Ir taikiai?!

IMG_0688.jpg
Sena ir nauja

Gulėdama po super medžiais, užsimerkusi klausausi įvairiausių kalbų, balso tembrų, intonacijų. Fantastika. Dauguma tų žmonių, namuose ir tarp savų, šneka savo gimtąja, o VISUR viešumoje – anglų kalba. Paprasta. Na gerai, kartais nesuprantu ką man angliškai miaukia kokia paslaugi moterėlė, bet visada LABAI maloniai, visada su šypsena veide ir akyse. Tik vienas taksistas buvo surūgęs, gal jam ne ta diena buvo, gal jis nemiegojo kaip ir aš…?

IMG_0621
Po šituo gulėjom

Taigi, THE MEDŽIUS – aplankyti BŪTINA, sulaukti šou vakare, pagulėti tarp šimtų kitokių žmonių. Galima užsilipti aukštai aukštai ir pasivaikščioti tilteliu jungiančiu kelis iš tų milžinų, galima grįžti miestan stiklo perėja pro žymųjį viešbutį Marina Bay Sands, o geriausia, tame viešbutyje bent kartą apsistoti. Tuomet, rekomenduočiau nepagailėti sau aukštesnio aukšto ir vaizdo. Į medžius ar į miestą su įlanka, kur vyksta kiti stebuklai.

marina bay2
foto iš interneto – dronepicr

Marina Bay Sands viešbučiui pastatyti tereikėjo krūvos pinigų (berods 8 milijardų S$), grandiozinės vizijos ir 4 metų įgyvendinimui (TIK!). Tris 55 aukštų bokštus pačiame viršuje, ten kur tikrai prasideda dangus, jungia Sky Park . Ten, be apžalgos aikštelės, kelių restoranų ir danguje žaliuojančių augalų, randasi ir baseinas. Taip, INFINITY POOL apie kurį rašė National Geographic, CNN Travel, BBC ir dar n leidinių įskaitant V. Butautis romaną „Kiek kainuoja vaikai?“ 😉 Ir taip, TEN verta apsilankyti, nusirengti ir pasinerti. Priplaukti prie krašto, nuo kurio, regis, nuslysi žemyn kartu su krentančiu vandeniu ir tikrai VERTA nusišypsoti sau ir pasauliui. O TADA pritariamai linktelėti padavėjui.

32083883_10156447907554791_1223017870548533248_n (1).jpg
Mes – tenai, visai prie kraštelio ❤
infinity day.jpg
Foto iš ©Marina Bay Sands svetainės

Singapore Sling kokteilis šalia Infinity baseino YRA vertas grieko ir pastangų. Tas viešbutis nebus jūsų namais kas kartą nusileidus Singapūre, (tuomet nublanktų žavesys, ir dingtų netikėtumo kibirkštėlė, be to – jis yra per didelis jaukumui), bet kartas kitas, tikrai nepamaišys net ir prisiekusiam asketui. Perfrazavus Jasoną Mraz „It takes some sun to know the cold“ .

IMG_0664.jpg
Ką vakarienei, brangusis?
IMG_20180505_1735506
Čia – perpykęs Marsas, jis taip pat norėjo pas Stalonę…

Man Singapūre viskas yra nepaprasta.
Pvz. bare šalia Infinity baseino aš mačiau S. Stalonę. Tačiau tuo metu buvau tiek APAKUS (ne, ne apsvaigus, beje, alkoholis SNG yra tobulai brangus), kad tik pagalvojau „o, koks panašus į Stalonę, tik žemokas…“ Paspoksojau į jį ir jo akinančią šypseną, į pagyvenusią blondinę šalia, paskui dar paspoksojau ir negalėjau atsistebėti vyriškio panašumu į aktorių (Ot višta!). Tiesa, dar turėjau mintį nueiti ir jam TAI pasakyti (na, kad jis į Stalonę panašus), mh…mh… tačiau neišdrįsau. O va DJ‘ui bandžiau aiškinti, kad pakeistų muziką, IR, savaime suprantama, jis to nepadarė. Na gerai, matyt, buvau, apsvaigus.
Pamenu buvo momentas, kai merginom dalino nemokamus šotus, jei sutinki, kad tą šot‘ą supurkštų tiesiai tau į burną (toks kaip coca-cola purštukas bare) – aš, GARBĖS ŽODIS, nėjau. O be reikalo, gal būčiau iš Švarcnegerį pamačiusi?! Tiesa, visa šitai vyko ne šios kelionės metu, bet one time in Singapore, kai jet lag’as* kad ir baisus (man jis VISADA būna negailestingas), bet dar nevertė manęs iš koto (iki kiam** metų, sako, būna lengviau :D)

sake.jpg
Yra buvę ir taip, kad ryte, einant pro barą, į mane kreipėsi Ms. Sake…o į Joną – Mr. Johny Walker… na, suprant, ne tik Stalonė Singpūro gatves šlifuoja…

O šį kartą, nešokau iki paryčių ir mačiau tik vieną STULBINANTĮ vyrą (patį svarbiausią!). Be to, ESU įsitikinusi, kad šitas vyras YRA tikras (na, dar pasitikrinsiu, kai grįš vakare iš konferencijos). Ir šį kartą, man teko išbandyti naują dalyką Singapūre, (buvau PRIVERSTA), bet, žinokite, nesigailiu.

IMG_0708
Stulbinantis vyras yra arbatos ceremonijos meistras

O viskas prasidėjo menku įtarimu dar sėdint mašinoje pakeliui į oro uostą. Tas įtarimas pasitvirtino praėjus apsaugą, – atidariusi lagaminą aš su SIAUBU supratau, kad palikau namie visur-visada-viskam tinkančią, ir vienintelę mėgiamą, juodą suknelę, prie kurios pasiėmiau batelius, auskarus ir dar visus kitus priklausančius atributus.

IMG_0583.jpg
Skridom su šituo dviaukščiu lėktuvu. Viską, dėka Jono, apie jį žinau: Airbus 380 – didžiausias technologinis pasiekimas ir komercinis “pravalas“

Taip, aš vadovaujuosi principu – kuo geriau pasiruoši, tuo sėkmingiau keliausi,…taigi blyn… Aš NETURIU daug rūbų (turiu tik TĄ, ką myliu ir dėviu) ir NEIMU daug į keliones. Viskas telpa į lagaminuką, kurį leidžia pasiimti į lėktuvo vidų, todėl TOS suknelės man tikrai REIKĖJO.
Buvau sugniuždyta…. o vėliau pikta (ant savęs) – kurių galų man tas lagaminas, galėjau iš viso su maišeliu važiuoti!!! Pikta ir TAIP gaila suknelės, kuri nepamatys Singapūro….

IMG_20180506_1837433.jpg
Čia – išspausta šypsena kadrui, suknelės tai nėr…

Taigi, gyvenimas kartais išspiria iš komforto zonos ir PRIVALAI kapstytis ir ieškoti išeičių. Ta išeitis man apsireiškė Orchard road pavidalu.
Kas nežinote – tai Singapūro apsipirkimo meka, savotiškas Akropolis (SMAAAAAAAAAAAAAARKIAI didesnis) po atviru dangumi. Visi prekiniai ženklai, kuriuos tik galite sugalvoti, kurių dar nežinote ir kurių pavadinimus matėte ant prabangių žurnalų, o gal sapnavote, YRA ten.
Orchard road nebuvo mano lankytinų vietų sąraše, bet į jį nemokami autobusiukai veža netgi iš Marina Bay Sands viešbučio (visai kaip į Gariūnų turgavietę, ane?!). O šopintis YRA mėgiama singapūriečių atrakcija (sorry, čia mes smarkiai prasilenkiam). Į Orchard road veda VISI keliai Singapūre, šį kartą ir aš TEN nu-ka-kau ieškodama pakaitinės suknelės (prieš tai atlikusi namų darbus ir pasigooglinus KURIOJE nesibaigiančios BLING gatvės vietoje randasi MANO prekiniai ženklai, nes nea, aš nuo to nekaifuoju).

IMG_0644.jpg
AR aš radau ten VIENĄ suknelę, tegu istorija nutyli. Nesu aš geležinės valios žmogus, pagundų reikia vengti, o čia …. Ech. Buvo gerai.

Kalbant apie BLING‘ą. Taip, Singapūre jo daug (blizgesio), daug Prados, Luis Vuittono ir Chanel, tačiau TAME mieste visa tai puikiai dera šalia fantastiškų pastatų, kabančių sodų ir nepakartojamų vizualinių sprendimų. Gražu atskirai ir napakartojama kartu sudėjus. Miestas yra žalias ir gyvas, kiekviename žingsnyje stebinantis ne tik atvykėlius, bet ir vietinius gyventojus.

IMG_0646.jpg
Vaikų žaidimo aikštelė Marina Bay Sands prekybcentryje 😉

O dar tas vakarinis lazerių šou ant vandens Marina Bay. Kas kartą reginys būna kitoks ir kas kartą pritraukia šimtus susižavėjusių akių. Netgi gyvendama Singapūre, karts nuo karto ateičiau pasigrožėti ir prisėsti ant medinių laiptų. Tas apšviestų dangoraižių fonas, plaukiojanti sporto areną, LV deimatas-pastatas vidur vandens…

IMG_0659.jpg
Marina įlanka ir lazerių šou dar kitaip atrodo stebint iš baro šalia Infinity baseino, jausmas kitoks viršuje ir vaizdą matai kitokį.

Singapūras neturi daug žemės ir gyvenimas vyksta vertikaliose erdvėse, tačiau ką tikrai turi TAS miestas-valstybė-sala, tai drąsią vizija, kuri TAPO tikrove. Tas miestas mane įkrauna ir polėkis tyrinėti tik sustiprėja. Pajaučiu KOKS didelis ir įvairus pasaulis gyvenaTenerifės (ir Lietuvos) ribų, kokia maža dalelė esu aš ir KOKIA laiminga (o tai sau priminti privalu, būdą pasirinkite patys).
Jeigu per penkiasdešimtmetį nuo nepriklausomybės paskelbimo žvejų miestelis tapo vienu didžiausiu pasaulyje jūros uostu, aviacijos centu ir kokybės simboliu Azijoje, kodėl turėtų būti KAS NORS neįmanoma? Aš čia mielai likčiau keletai metų. Taip galvojau prieš dešimtmetį, kai kraustėmės į LietuvąAustralijos, taip galvoju ir dabar.

aikstele
Sporto aikštė ant vandens, na jei nėra vietos ant žemės, tai ką, nesportuoti?!

Žali plotai atkovoti iš vandenyno, tolumoje lūkuriuontys krovininiai laivai, dirbtinis pliažas, palapiniautojai kruopščiai sutvarkytose pievose šalia vandens IR kelio į oro uostą…. nesuderinami dalykai derantys Singapūre.
Čia ir yra tas SINGAPŪRO SUPER faktorius, atrodytų visiška utopija, bet priklauso KAIP tą crazy mintį pakreipsi ir kaip ją įgyvendinsi. Tokio subtilumo, fantazijos virtusios realybe, ambicijos tapti geriausiu, noriu semtis ir semtis, iš Singapūro ir jį sukūrusių žmonių. Čia jaučiuosi saugi, svetima ir sava vienu metu. Čia daug tokių kaip aš.

IMG_20180508_1859136.jpg
Vestuvės, ji – azijietė, jis – europietis

O čia papildomas SĄRAŠAS vietų, kurias lankiau kartą ar du ir REKOMENDUOČIAU:

Singapūro firminis patiekalas Chilly crab – jetau, tai procesas!!! Tik neišsipuoškite, žr. fotkes. BŪTINA paragauti. Ir išsiterlioti 😉

Arbatinė „Tea Chapter“ kiniečių kvartale– tikriausiai nebuvo karto, kai lankydami Singapūrą mes ten neužsukom. Ir ne dėl to, kad ten arbatą gėrė ponia karalienė Elizabeth II. Mes tą arbatinę aptikome patys, ten išmokome paruošti arbatą (visą procesą), ten susižavėjome arbatos gaminimo ir gėrimo ritualu, kuris ilgainiui tapo tradicija mūsų pačių šeimoje (tiesa, kiek primiršta paskutiniais metais, nes visi arbatos ceremonijos įnagiai liko Vilniuje).
Ten sėdėkite ant žemės, nes klausia kaip norėtumėte (a la normal ar ne normal), mums labiausiai patinka viršutiniame aukšte. Beje, užsisakykite tokių žalių ir baltų rutuliukų su įdaru. Atrodo nuostabiai (žr. foto), skonis… bet jei už svajonę REIKĖTŲ suvalgyti, ar mh? Mes nurijome visus, skubiai užsigerdami vandeniu. Be to, wc netoliese.

IMG_0699
Aš gal ir išsigandusi, bet rutuliukams – pasiruošusi.

BEVEIK laukinė Pulau Ubin salelė netoliese (na nieko nėra VISAI laukinio Singapūre) – ten galima išsinuomuoti dviratį ir varyti per džiungles. Rasite beždžionių, tropinių augalų raizgalynę ir durijų (durian). Tiesa, ten galima palapiniauti ir per durijų sezoną būtent tai ir daro vietiniai (paskui durijų vaisius parduoda). Mes palapines praleidome, o KVAPSNINGUS durijus ragavome Malaizijoje (dauguma viešbučių juos draudžia įsinešti dėl jų kvaps-nin-gu-mo, – lietuviškai kvapelis įvardinamas, kaip unikalus, o angliškai kaip offensive***… rinkitės patys!). Man asmeniškai durijai buvo visai nieko, ypač jų ledai (Jonas į tokius mano pareiškimus sureaguotų kitaip….tsakant – skonio reikalas)

durian.jpg
Reikia laukti, kol jie nukris. Kai nukrenta, bėgi paimti, kol kiti nesuskubo, geriausia bėgti su šalmu, durijai yra labai dygliuoti, nuo to ir kilo jų pavadinimas!

Naktinis zoo – oi, man tai tobuliausias zoo patyrimas. Naktį, su ypatingu apšvietimu, traukinukais, iš arti. Žiauriai faina. Po poros metų vėl nueičiau. Vaikams – iš viso tobula. Tiesa, zoo veikia ir dieną.

Santosa – pasilinksminimų sala, 15 min nuo centro. Jei norėsite išsimaudyti, pasivažinėti spec. rogėm nuo kalno, paskraidyti kuom nors (rasite) ar vakare pažiūrėti kitokį lazerių šou ant vandens Songs of the sea (gražu ir kartu juokinga, ypač tie veikėjai, kurie strypinėja priešais žiūrovus ir pabaigoje traukia dainą SINGAPORA, SINGAPORA, oi… vaikams labai patiko!)

IMG_0722.jpg
Mėgiamiausias gėrimas Azijoje (būtinai atvėsintas)

China town, Indian town – būtina, bent jau pirmasis. Kas kartą ten užsuku ir nenusibosta man į tuos nagus, ragus, žarnas ir kanopas žiūrėti, stebėtis ir sukti nosį. Teirautis, kiek kainuoja į susitraukusius penius panašūs dalykai ir spėlioti ką jie gydo. Beje, ten, savu laiku nusipirkome nepamainomos klasikos (CD diskų) – Guns N’ Roses, Metallica, Queen… ĮDAINUOTŲ kinietukų!!!! Žinokite, nu ragas 😀

IMG_0687
Daugumą kiniečių, imperijos laikais, atvežė anglai juodam darbui
pimpiai
Mhhhh… kiek tik nori ir kokių tik nori

Varlės kvarkuolės ir varlių esencija, bei Varlių ferma – oi, vėlgi  mano knygoje “Kiek kainuoja vaikai?” apie tai daug ir išsamiai, (aplink psl. 184) kaip ir apie daug ką Singapūre ir Australijoje.

IMG_0686
Medicinos užeiga, daktaras
IMG_0682
ir vaistai!

Garantuotai dar kažką praleidau, bet jau stengiausi įtempusi visas atminties stygas ir atidariusi visus stalčiukus. Labai SUŠALAU viešbučio kambaryje, einu laukan sušilti – čia, kaip taisyklė – kuo šiltesnė šalis, tuo labiau vėsinasi…

😘  😘  😘

*jet lag – organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keleta laiko juostų. Sakoma, kad kiekvienai pasikeitusiai paros valandai, organizmui reikia vienos paros prisiderinimui. T.y. jei laikas pakito septyniomis valandomis, reikia savaitės, kad užmigtum lovoje, o ne prie pusryčių stalo. Taip, mane tai žudo.

** kiam – keturiasdešimt metų, calabazos 😊

*** offensive – bjaurus, atstumiantis

Super-Medžiai info:
http://www.gardensbythebay.com.sg/en/attractions/supertree-grove/visitor-information.html