BADMINTONAS ir senoliai

Trečiadienio istorijos.

Anna, geras žmogus ir mano draugė, o dar ir latvė!!! (čia jau visas aukso puodas; visgi nepaprastai svarbu ne tik kur sparnus užsiaugini, bet ir kur tave šaknys laiko), pakvietė mane pažaisti Badmintono. Kažkur į klubą, sakė buvo keletą kartų su šeima ir jai labai patiko. Ši kartą, sako, einam dviese, kad ramiai paskaidintume plunksniuką. Na super, ryte vaikus į mokyklą ir susitinkame parke esančiame dideliame ‚garaže‘ aukštomis lubomis. Viduje keletas senukų makaluoja raketėmis, Anna man šnibžda : „Ale sonoliai, čia tokie, savaitgalį jaunesni buvo…“

Chebrytė

Senoliai tai senoliai, tačiau švysčioja raketėmis, kaip reikiant, tiesa staigūs judesiai ar bėgimas jų tarpe ne madoje 🤪. Pasiimam ir mes raketes, susimokam, ir einam į nurodytą kortą. Anna iš esmės nesenai iš viso badmintoną pradėjo žaisti, ji labiau gym‘o žmogus, keliasi naktį ir 5:30 jau garuoja treniruotėje ir taip kas dieną… Aš tai ką, mes su Jonu ir porą šimtų galėdavome išmušinėti (čia plunksniuką), KADAISE. Taigi, aš rami kaip bitė, jaučiuosi pasiruošus. Šokdiname plunksniuką, plepam, nepataikom, juokiamės, žodžiu-  puikus laikas dirbant liežuviu ir mosuojant rankomis.
Gretimame korte – keturi kinietukai, pliekia taip, lyg tas vargšas plunksniukas būtų jiem padangas nuleidęs. Aš vis užmetu akį ir toliau skaičiuoju mūsų rekordą: penkiolika.. švyst rakete..sixteen… švyst…septyniolika… (kalbos žiauriai maišosi) ir taip iki 20 😲😲😲 ir vėl iš naujo.
Labai atpalaiduoja…

Tuomet mūsų teritorijoje pasirodo du diedūnai ir pradeda mus kalbinti. Na ok, mes chi chi, cha cha, palaikom pokalbį ir mušinėjame toliau. Jie pamindžikuoja ir pereina į naglą ataką, atsistoja šalia ir pradeda SAVO raketėmis mosuoti. Ir toliau sau šneka SU MUMIS. Nieko nesuprantu, tik pagalvoju „žiūrėkit savo plunksniuko, ko čia pristojote“. Bet nieko Annai nesakau, TAIP gaila, kad ji lietuviškai nemoka, persimestume keliais epitetais…jau galvojau burbtelėti, ką nors rusiškai „ale, ko jie čia prilipo prie mūsų“, bet susilaikiau.
Ir gerai padariau. Vieno įsibrovėlio vardas pasirodė beesąs Igor…. toks apvalus kaip bačka ir nedidukas, plius LABAI tamsius akinius užsimetęs, gal KIETAI taip dabar yr tarp žilagalvių, kas žino???
O dar tas nesupainiojamas riebus akcentas 😅

Taigis…

Kitas įsibrovėlis – Allan – aukštas ir be akcento (maža, kad sugadino visą palaimingą plunksniuko zvimbimo ritmą) sako „ar žinai, kad YRA taisyklės žaidžiant?“ No shit, pagalvoju, bet atsakau „Ai, dzin mums tos taisyklės, mes šiaip atėjom pasismaginti“ Jis nutilo ir kiek apstulbo, sakyčiau… o tada atsikenkštė ir nebevyniojo į vatą:

„Na viskas, apšilot, tai žaidžiam“ Apstulbom tada mes su Anna (mes gi ir taip ŽAIDĖM, tik be jų ir labai smagiai…). Kol ieškojau mandagesnio būdo pasakyti kur jam eiti, Alan‘as spėjo (primygtinai) išdėstyti taisykles ir iš viso pradėjo kabinėtis prie mano padavimo „technikos“ ir panašiai… Na , galvoju, ok, pasiduodu (visgi gerokai vyresnis žmogus, reikia bent išklausyti). Be to, išmoksiu ką nors naujo, gal tada ATSTOS ir galėsime toliau su Anna relaksuotis (tas optimizmas!).

Tačiau holy cow, koks azartas mane pagavo, kai mes IŠ TIESŲ pradėjo žaisti (pasirodo čia būta viso žaidimo su strategija ir panašiai 🤷). Įtampa kilo, kovos šūksniai griaudėjo, plunksniukas lakstė ir man ‚garaže‘ pasidarė LABAI karšta, nes nori nenori visą lakstymą atlikome aš ir Anna.

Pirmą raund‘ą laimėjome mes su Allan‘u, tada apsikeitėme kortais ir Anna su Igor‘iu mus suvarė dviem taškais. Nei Allan, nei Igor beveik nejudėjo iš vietos (tam buvome mes), bet mušė, tie seni kelmai, gudriai ir suktai, ypač Igor, KAD JĮ KUR. O tada iš korto mus iš-pra-šė senokai laukiantys – speedy Gonzales-kinietukai-nindzės-plunksniukų siaubas.

Atsisėdome su Anna ant žemės atsipūsti ir TADA man DA-ĖJO, kad šitame klube tu neateini šiaip paganyti plunksiunų, tu ateini ŽAISTI (pagal taisykles). Gali ateiti vienas, dviese, ar trise, ir būsi suporuotas su panašaus lygio žaidėjais. Taigi Alan‘ą ir Igor‘į mums atsiuntė viską stebintis ‚garažo‘ koordinatorius, o vėliau, besėdint prie sienos, pakvietė žaisti toliau su pagyvenusiomis moteriškėm 😉 Mano partnerei June buvo 73 metai :D. Ir vėl sužaidėm lygiosiomis su Annos  ir jos žilagalvės komanda 😃

Bet kaip buvo FAINA. Nieko geriau nebūčiau sugalvojusi trečiadienio rytui.

Abi nusprendėm, kad senoliai KALA į KLYNĄ (čia Jono posakis 😊) ir mes BŪTINAI trečiadieniais varysime į garažą šokdinti plunksniukų. Niekad nežinai, gal po trisdešimties metų VEIKSMO būsime Badmintono garažo veteranės kaip ir June, o tada kantriai mokysime tokias jau-nik-les 👌 kaip mes.
Ar sakiau, kad susirinkusių žaidėjų amžiaus vidurkis buvo apie 60-65 metai?
Laiko dar YRA 😉  

Jonas čia šiaip prie sporto meistrės prisiplakė 😀

ANTIDEPRESANTAI

Vasaris visai ne už kalnų ir ne ugnikalnių, o man DZIN… nors dar nesenai, tai buvo nelaukiamiausias mėnesis mano metuose. Depresija tiesiog siautėdavo, o aš slėpdavausi tokioje vietelėje už virtuvės salos, kad niekas manęs nerastų, bet…

O štai ateinantis vasaris man šypsosi. Nerimauju tik dėl suplanuotos kelionės į Lietuvą, na bet lietuviškoje žiemoje spinduliuosiu savo Tenerifės įdegį, o prieš jį depresija – bejėgė.

img_3135
net neklauskite, patys matote 👀

KASDIENYBĖ saloje, ech, tokia maloni: Jonas išvykęs ten, kur palikta dalis mano širdies, visi, įskaitant šunį, – išskalbti, į mokyklą išsiųsti, pietūs, pusryčiai, vakarienės – done, tekstai – paruošti, o sekantys jau galvoje, namų šiandiena netvarkysiu, bet ŠTAI – plaukus ir vėl tenka dažyti…?!
Šis niu-an-sas saloje mane nervina, dvi savaitės ir jie (plaukai) pakeičia spalvą prie smilkinių??? Kažkoks nelemtas salos pokštas, ane? Taigi ir vėl einu maišyti henos miltelių. Kas nežino, čia tokie augaliniai dažai ir dažo jie puikiai, tik spalva ne visiems tinka 😜

axrh9900.jpg
Jonas – toli, ten jis atrodo šitaip

Esu DIDELĖ natūralaus pasigražinimo fanė: pradedant galva ir baigiant uodega, o saloje, TAM tinkamų produktų – kiek tik nori: kieme, tarp krūvos nudžiūvusių lapų, auga alavijas, turgelyje – tobuli avokadai (mano mėgstamiausias kremas), bananų plantacijos pasklidusios po visą salą (platus panaudojimas), mangai jau suvartoti skersai išilgai, aliejus ir vynas (būtinas). Aš netgi planavau atidaryti grožio studiją, kurioje naudojami tik natūralūs produktai (čia ankstesniame gyvenime) bet skaičiai nesuėjo, o kai skaičiai nesueina, pas Joną tartis geriau net neiti. Tai va, liko man pačiai tuose natūraliuose stebukluose nardyti. Nėr blogai. Labai skatinu ir jus 😉

IMG_3721.jpg
Dumplainių sezonas – nepaprastai mėgstu, antri pro mangų mano sąraše

Bet, mano KASDIENYBĖ saloje neatrodytų TOKIA pilna įspūdžių ir emocijų, jei ne Charlis arba Carlos Velazquez, kaip jis save kituose kanaluose pristato (čia, saloje, matote, galima kad ir penkis vardus turėti, kaip ir adresą savo susigalvoti ir tuo adresu gauti laiškus, bei siuntas).
TAIP, tai TAS PATS paplūdimio tinklinio treneris ir NE aš dar jo nemečiau. Žinau, sunku patikėti, ypač tiem kas matėt mane šluostantis krokodilo ašaras ir pilnat negirdėtus keiksmus Charlio adresu, bet va, turiu tą bėdą, – pasiduoti man sunku. Nepatariu TAIP užsikabliuoti, net jei šnekta eina apie sportą, bet visi gi turime savų silpnybių…

ddvh0352.jpg
Kita silpnybė…

Šiandien Charlis ŠVIETĖ lyg antra Tenerifės saulė ir besitreniruojanti grupelė spėliojo KAS GI nutiko, kad žodis mierda* per treniruotę tebuvo ištartas vos keletą kartų (ir tai su lengva šypsena)? KURI simpatija pagaliau Charliui atrašė į whatsApp žinutę?… Gal tinklinis ir yra mūsų trenerio TRUE LOVE, betgi labiau apčiuopiamų simpatijų šilumos prie to tauraus jausmo vistiek norisi. O kai telefonas tyli ir simpatijos nerašo, nėr kur dingti – tenka treneriui rėkti garsiai ir dar garsiau, kad ir ant tų, kurie užsispyrusiai lenda su savo mėgėjiškom pretenzijom į jo TOBULĄ paplūdimio tinklą.

IMG_3797.jpg
Silpnybė Nr. 3

Paskutinės treniruotės metu ne kartą stingau nuo rūstaus žvilgsnio, o ausys ilgiau nei būtina šifravo “mejor“** arba “good reception, Viktorija“***  BET prie pagyrų, žinokite, pas Charly priprasti nereikia – jos ITIN retos. O tuomet atėjo nematytas vyriškis ir pasiglėbesčiavęs su treneriu paaiškino, kad jis pas Charlį jau trečią sezoną ateina treniruotis, tik štai dažnai jam NERVAI NEIŠLAIKO…. MAN taaaaaaaip palengvėjo – aš tą norvegą supratau iki mėnulio ir atgal.
Štai ką su žmogumi saloje daro Charlis ir jei jūs mėgstate IŠBANDYMUS arba tiesiog norite pasitikrinti savo emocinį stabilumą – treniruotė pas Charlį yra TAI KO JŪS IEŠKOTE.

DARE TO COME and DARE TO STAY!

Beach volley.jpg
Aišku, kad čia mes su Neringa 😉 …. iš Pinterest

O jei, IŠDRĮSITE ateiti pas šitą tinklinio Tarzaną, kuris ŽIAURIAI (labai tikslus žodis) myli tinklinį, bet turi lygiai nulį EI, ant Playa las Vistas smėlio, sutiksite super fainą: norvegų, vokiečių, ispanų, rusų, austrų, lenkų, ukrainiečių, italų ir, žinoma, lietuvių draugiją. Visi kaip vienas (jauni ar seni) tylės lyg kariuomenėje, kai Charlio lazeris degins skyles ant NE TAIP dirbančio žaidėjo kūno, tačiau kai tokiem naujokam, kaip aš pasiseks įkalti KIETĄ tašką, pakils audringa palaikymo banga 🙃 Tomis akimirkomis, draugiškas pliaukštelėjimas delnais, reiškia DAUGIAU nei kraujo ryšį…
Aš rimtai išprotėjau…#love #volleyplaya. Pasirodo, TAI – užkrečiama ❣

*mierda (isp.) – š….

**mejor (isp.) – geriau

***good reception (angl.) – geras (kamuolio) priėmimas

 

 

Iššūkiai ir gėlės (kasdienybė Tenerifėje)

Finkoje* nėra šalto vandens. Vietoje jo bėga KARŠTAS, kuris ilgai leidus, tampa šiltu. Na ką, žinote, mes kaip tas šuo, kuris pripranta. Aš naudoju ledukus, nes labai labai mėgstu šaltą vandenį, bent jau veidui ryte. Be to, tai irgi laikina – ateis vėsesni orai, temperatūra nukris nuo 28 iki 21 ir vėl turėsime drungno vandens. Nėra čia ko pergyventi.

42240165_693225747704933_1237874304159318016_n.jpg
Koks skirtumas kokio karštumo vanduo duše, ten tik mama ir prausias anyway

DAR, po ilgų gūžčiojimų pečiais, elektrikas sutvarkė elektros nuotėkį, nes pasirodė, kad dilgčiojimas prausiantis po dušu nebuvo vien tik mano jautri oda ir vaizduotė…
Viskas tranquilo, kaip sako naujas personažas mano gyvenime – treneris Charly. Žinot, REIKIA tų naujų žmonių aplinkui, nes tuomet – DAUG linksmiau gyventi.

42139109_2111213682528210_6891613027473293312_n.jpg
Čia ne Charly.  Aš jį vadinu tiesiog Dragon man, vėliau jis patampa Star man , kai ateina karambolų (čia toks lietuviškas pavadinimas) sezonas. Lankau jį savaitgaliais.

Taip jau nutiko, kad sutikau aš bendravardę, dar vieną Viktoriją, saloje. Žinoma, kad kažkur kažkas žemyne mus siejo: draugų draugai, vaikų mokykla ir pan. O čia, saloje, mus sieja Charly ir tinklinis, kurio aš nebuvo žaidus ever. Na, “bulvę” išvykose esu skaldžiusi ir riešus suspaudus į kumštį kamuolį šokdinusi, bet TEISINGAI tinklinio žaidus nebuvau. Juolab paplūdimyje.

Taigi, nuėjau su ta kita Viktorija į treniruotę, o ten visi tokie gražūs, straini, merginos su bikiniais… Dar gražiau, nes viskas vyksta vandenyno fone Playa de las Vistas. Ir aš tenai, visa raudona ir pridususi nuo pirmųjų bandymų teisingai rankas sudėti ir į kamuolį pataikyti. Treneris – kanarietis Charly, jo anglų, kaip mano ispanų (taigi nesupraskite jo intencijų neteisingai), rėkia man negailėdamas plaučių “LOOK AT MY ASS, ahora**,  LOOK AT YOUR ASS!”
Verčiu: „Mieloje naujoke, tu ne taip stovi, reikia labiau pritūpti, štai taip, tau PUIKIAI sekasi!”
Toliau vyksta treniruote ir vėl girdžiu “NO Viktorija, NO NO NO, hey, I AM TALKING TO YOU, TO YOU! YOU UNDERSTAND ME, I AM TALKING TO YOU….!!!”
Seka daug ispaniškų žodžių.
Šioje vietoje Charly norėjo pasakyti : “Tau tikrai SUPER gerai sekasi, turint galvoje, kad treniruojiesi pirmą kartą ir SUPRANTAMA, kad kol kas ne viskas aišku, BET, tiklinyje, NEGALIMA ploti per kamuolį du kart iš eilės. ŠTAI!” Ir aišku: “LOOK AT MY ASS”.

Po dviejų valandų, kai NORMALŪS žaidėjai nuėjo TIKRAI žaisti tinklinio, o ne p-r-a-m-o-g-a-u-t-i su kamuoliu kaip darėme tai dvi valandas iki tol…, aš DINGAU iš aikštelės. Ir TOKIA dėkinga jaučiausi, brisdama per smėlį link to didelio kiekio sūraus vandens boluojančio mano regėjimo lauke. Pasinėriau. Įkišau galvą ir leidau savo kūnui atsipalaiduoti. Jaučiau ramybę IR dešinės rankos nykštį…
Plaštaka degė ir pulsavo, bet tai juk NORMALU, aš ką tik atvariau dviejų valandų treniruotę su integruota ispanų kalbos pamoka! Aišku delnas ištino, o kaip kitaip, juk teko garbė pasuoti vieną po kito maždaug 50 kamuolių (na, bent jau Charly sakė, kad pasas mano GERAS!!! ir neužsiminė apie „ass“).

42202786_299251144225384_277377376046809088_n.jpg
Nėr čia ką aiškinti, sėdžiu.

Tačiau vakare jau dvejojau ar trečiadienį įstengsiu grįžti prie tinklinio, bet….I did it! Tą kartą nuėjau pasikausčiusi ir išrėžiau surepetuotą kalbą ISPANIŠKAI – kokia naujoko trauma mane ištiko (kad Čarliui nekiltų pagundos man visus pasus atiduoti). PAVYKO be klaidų, tiesa, nebuvau tikra, ar reikia pridėti „my ass“, tai nutylėjau. Ir treniruotė praėjo smagiai smagiai. PATAIKIAU, ir ne vieną kartą, į kamuolį :), netgi buvau apdovanota „BIEN!” iš trenerio Charly lūpų, o tai jau DAUG, turint galvoje, kad jo gyvenimo moteris yra TINKLINIS (taip jis man sakė) ir jis akivaizdžiai JĄ myli.

Charlis.jpg
I give you….. CHARLY ir jo lietuviški tinklinio angelai: Jurgita ir Viktorija ❤

Šito žaidimo nebūčiau pabandžiusi, jei ne Kanarai, ir aišku, jei ne vaikai, nes vyresniąją užrašiau į tinklinį ir taip, poco poco, ir pati jame atsidūriau.
Na, belieka išlaikyti kovos dvasią ir stengtis dar labiau tarp tų stiprių ir gražių žaidėjų. MY ASS, tsakant.

*finca (isp.) – ale ūkelis, namukas su žeme, kurioje auga kas nors nuostabaus, pvz. mangai.

**ahora (isp.) – dabar