BADMINTONAS ir senoliai

Trečiadienio istorijos.

Anna, geras žmogus ir mano draugė, o dar ir latvė!!! (čia jau visas aukso puodas; visgi nepaprastai svarbu ne tik kur sparnus užsiaugini, bet ir kur tave šaknys laiko), pakvietė mane pažaisti Badmintono. Kažkur į klubą, sakė buvo keletą kartų su šeima ir jai labai patiko. Ši kartą, sako, einam dviese, kad ramiai paskaidintume plunksniuką. Na super, ryte vaikus į mokyklą ir susitinkame parke esančiame dideliame ‚garaže‘ aukštomis lubomis. Viduje keletas senukų makaluoja raketėmis, Anna man šnibžda : „Ale sonoliai, čia tokie, savaitgalį jaunesni buvo…“

Chebrytė

Senoliai tai senoliai, tačiau švysčioja raketėmis, kaip reikiant, tiesa staigūs judesiai ar bėgimas jų tarpe ne madoje 🤪. Pasiimam ir mes raketes, susimokam, ir einam į nurodytą kortą. Anna iš esmės nesenai iš viso badmintoną pradėjo žaisti, ji labiau gym‘o žmogus, keliasi naktį ir 5:30 jau garuoja treniruotėje ir taip kas dieną… Aš tai ką, mes su Jonu ir porą šimtų galėdavome išmušinėti (čia plunksniuką), KADAISE. Taigi, aš rami kaip bitė, jaučiuosi pasiruošus. Šokdiname plunksniuką, plepam, nepataikom, juokiamės, žodžiu-  puikus laikas dirbant liežuviu ir mosuojant rankomis.
Gretimame korte – keturi kinietukai, pliekia taip, lyg tas vargšas plunksniukas būtų jiem padangas nuleidęs. Aš vis užmetu akį ir toliau skaičiuoju mūsų rekordą: penkiolika.. švyst rakete..sixteen… švyst…septyniolika… (kalbos žiauriai maišosi) ir taip iki 20 😲😲😲 ir vėl iš naujo.
Labai atpalaiduoja…

Tuomet mūsų teritorijoje pasirodo du diedūnai ir pradeda mus kalbinti. Na ok, mes chi chi, cha cha, palaikom pokalbį ir mušinėjame toliau. Jie pamindžikuoja ir pereina į naglą ataką, atsistoja šalia ir pradeda SAVO raketėmis mosuoti. Ir toliau sau šneka SU MUMIS. Nieko nesuprantu, tik pagalvoju „žiūrėkit savo plunksniuko, ko čia pristojote“. Bet nieko Annai nesakau, TAIP gaila, kad ji lietuviškai nemoka, persimestume keliais epitetais…jau galvojau burbtelėti, ką nors rusiškai „ale, ko jie čia prilipo prie mūsų“, bet susilaikiau.
Ir gerai padariau. Vieno įsibrovėlio vardas pasirodė beesąs Igor…. toks apvalus kaip bačka ir nedidukas, plius LABAI tamsius akinius užsimetęs, gal KIETAI taip dabar yr tarp žilagalvių, kas žino???
O dar tas nesupainiojamas riebus akcentas 😅

Taigis…

Kitas įsibrovėlis – Allan – aukštas ir be akcento (maža, kad sugadino visą palaimingą plunksniuko zvimbimo ritmą) sako „ar žinai, kad YRA taisyklės žaidžiant?“ No shit, pagalvoju, bet atsakau „Ai, dzin mums tos taisyklės, mes šiaip atėjom pasismaginti“ Jis nutilo ir kiek apstulbo, sakyčiau… o tada atsikenkštė ir nebevyniojo į vatą:

„Na viskas, apšilot, tai žaidžiam“ Apstulbom tada mes su Anna (mes gi ir taip ŽAIDĖM, tik be jų ir labai smagiai…). Kol ieškojau mandagesnio būdo pasakyti kur jam eiti, Alan‘as spėjo (primygtinai) išdėstyti taisykles ir iš viso pradėjo kabinėtis prie mano padavimo „technikos“ ir panašiai… Na , galvoju, ok, pasiduodu (visgi gerokai vyresnis žmogus, reikia bent išklausyti). Be to, išmoksiu ką nors naujo, gal tada ATSTOS ir galėsime toliau su Anna relaksuotis (tas optimizmas!).

Tačiau holy cow, koks azartas mane pagavo, kai mes IŠ TIESŲ pradėjo žaisti (pasirodo čia būta viso žaidimo su strategija ir panašiai 🤷). Įtampa kilo, kovos šūksniai griaudėjo, plunksniukas lakstė ir man ‚garaže‘ pasidarė LABAI karšta, nes nori nenori visą lakstymą atlikome aš ir Anna.

Pirmą raund‘ą laimėjome mes su Allan‘u, tada apsikeitėme kortais ir Anna su Igor‘iu mus suvarė dviem taškais. Nei Allan, nei Igor beveik nejudėjo iš vietos (tam buvome mes), bet mušė, tie seni kelmai, gudriai ir suktai, ypač Igor, KAD JĮ KUR. O tada iš korto mus iš-pra-šė senokai laukiantys – speedy Gonzales-kinietukai-nindzės-plunksniukų siaubas.

Atsisėdome su Anna ant žemės atsipūsti ir TADA man DA-ĖJO, kad šitame klube tu neateini šiaip paganyti plunksiunų, tu ateini ŽAISTI (pagal taisykles). Gali ateiti vienas, dviese, ar trise, ir būsi suporuotas su panašaus lygio žaidėjais. Taigi Alan‘ą ir Igor‘į mums atsiuntė viską stebintis ‚garažo‘ koordinatorius, o vėliau, besėdint prie sienos, pakvietė žaisti toliau su pagyvenusiomis moteriškėm 😉 Mano partnerei June buvo 73 metai :D. Ir vėl sužaidėm lygiosiomis su Annos  ir jos žilagalvės komanda 😃

Bet kaip buvo FAINA. Nieko geriau nebūčiau sugalvojusi trečiadienio rytui.

Abi nusprendėm, kad senoliai KALA į KLYNĄ (čia Jono posakis 😊) ir mes BŪTINAI trečiadieniais varysime į garažą šokdinti plunksniukų. Niekad nežinai, gal po trisdešimties metų VEIKSMO būsime Badmintono garažo veteranės kaip ir June, o tada kantriai mokysime tokias jau-nik-les 👌 kaip mes.
Ar sakiau, kad susirinkusių žaidėjų amžiaus vidurkis buvo apie 60-65 metai?
Laiko dar YRA 😉  

Jonas čia šiaip prie sporto meistrės prisiplakė 😀

Autorius: bezdzionesnuotykiai

Aš - Viktorija 🙃 Su humoru ir meile pasauliui, rašau, keliauju, piešiu ir gyvenu su savo 'chebra' kažkur (dažniausiai salose 🏝 - šiuo metu Australijoje). 🐒

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s