Pirma naktis, kai pasiekėm Mangų kaimelį, tas kvapas, šilto vakaro ir žiedų, kaip vėliau sužinojau atsirandantis tik sutemus, apgaubė ir jau tada buvo galima suprasti, kad sala yra svetinga.
Žuvis vidurnaktį, pagaminta Jono, su laimais, apelsinais ir juodomis alyvuogėmis, atrodė nieko skaniau negali būti, bet žinau, kad klydau. Ryte aš pamačiau mangus. T.y. visus 37 mango medelius, lyg tarp kitko supančius mūsų būstą.
Po kelių dienų, braidydama tarp tų pačių medelių, kai rinkau nukritusius vaisius, nes man buvo jų nuoširdžiai gaila (jaučiausi ir jaučiuosi, kad privalau juos išgelbėti, net kirbtelėjo – gal tai ir YRA mano kukli misija šioje žemėje), suvokiau, kad vieno medelio mangai yra kitokie. Ta prasme jie yra ne mangai, o persimonai, pakeliui į saldų sunokimą. Nurijau seiles ir susitaikiau. Gerai, ūkyje yra vienas persimonų medis ir dar keli agurkų medžiai, kurių produktas kabo maždaug trijų metrų aukštyje. O štai tada įsikišo mano mama (internetu). Ir jos mestelėta mintis, kad kanarų agurkas gali būti visai ne agurkas, mane pribloškė – per messenger gavau paprastą klausimą – gal tie agurkai yra papajos?
Taigi, posakis, kad žmogus būna dažnai užsidėjęs kibirą ant galvos – šventa tiesa. Štai tada, penktąją gyvenimo Tenerifės saloje parą, aš jį nusiėmiau (kibirą nuo galvos) ir atsimerkiau. Prie lauko dušo pamačiau alyvmedį. Tada nuėjau rašyti mamai. Pakeliui žvilgsnį kreipiau tik viršun ir buvau dar kartą apdovanota – turime laimų. Visą medį. Ir jo iki šiol aš taip pat nemačiau.
Tai leiskite man paklausti – ar ir jums taip būna, o gal yra, kad einate ir nematote akivaizdžių dalykų?
Žinau tiek, kad turiu susirūpinti. Viskas. Nuo šiol aš vėl žiūrėsių į pasaulį atviromis akimis ir atvira širdimi, o jei užsimerksiu, tikiuosi, kad kur bebūčiau, atsiras toks mangų kaimelis, kuriame praregima. To linkiu ir jums.
Beždžionės Nuotykiai PASAULYJE 
Žiūrinėju kaip viskas veikia ir ar veikia: testing testing 123
PatinkaPatinka
veikia 😀
PatinkaPatinka